Nors laukinė gamta ir žavi daugybę žmonių, visgi tokie purškalai https://parkutechnika.lt/repelentai dažnai naudojami būtent siekiant apsaugoti savo civilizaciją nuo laukinių gyvūnų. Stirnos – vieni dažniausiai rapsų laukuose apsilankantys miško žvėrys.
Apsisaugoti padeda specialios priemonės
Rapsams ar kitiems želdiniams apsaugoti ūkininkai neretai naudoją specialią apsaugą, tai – repelentai nuo stirnu. Specialus baltas skystis, kuriuo išpurškiami pakraščiai rapsų, siekiant, kad taip būtų atbaidomos stirnos. Repelentas pagamintas avies taukų pagrindu, o tai yra stirnas atbaidantis kvapas, prie kurio jos nepripranta, taip pat tai nepasižymi dideliu kenksmingumu aplinkai ar pačiam derliui, taigi, vertas dėmesio dalykas.
Ką žinome apie stirnas?
Gali būti, kad ūkininkams rūpės tik keli aspektai apie stirnas Lietuvoje: kaip padaryti, kad jos nesiartintų prie jų laukų ir neniokotų derliaus. Tačiau juk apskritai apie stirnas galima būtų sužinoti ir daugiau, o ne tik tai, kaip jas atbaidyti.
Taigi stirnos – tikrai dažni svečiai mūsų pamiškėse, išlenda jos iš miško. Medžiotojai stirnas medžioja dėl jų ragų ir šiek tiek dėl kailio, tačiau medžiojimas yra griežtai reguliuojamas, kiek galima sau leisti to. Stirnos yra plačiai paplitusios visoje Europoje, Lietuva ne išimtis, tik nėra jų Airijoje. Skaičiuojama, kad 2017 m. Lietuvoje gyveno apie 130 tūkst. stirnų.
Stirnos ūgis ties pečiais siekai apie vieną metrą, ilgis – apie pusantro. Patinai yra šiek tiek didesni, patelės mažesnės. Patinų ragai yra didesni trišakiai, o kartais ir keturšakiai. Būtent jie ir yra didysis medžiotojų masalas. Jeigu žvelgsite į iš užpakalio besiganančias stirnas laukuose, matysite jų baltus užpakaliukus – tos baltos dėmes jas labiausiai ir išduos natūralioje rusvoje aplinkoje. Stirnos gerai įsipaišo į gelsvą, pilką kraštovaizdį ir jų nepamatysi taip lengvai. Tačiau geriau pastebimos šviežiuose žaliuose laukuose.
Kaip ir žmonės, stirnos nešioja jauniklius apie 9 mėnesius, šiek tike ilgiau. Paprastai išsirita 1 – 3 jaunikliai, o naujos vados gimsta beprasidedant vasarai: gegužę, birželį. Stirnos maitinasi ne tik ūkininkų rapsais, bet ir visokiu maistu, kurį randa miškuose: įvairiomis žolėmis, kai kuriomis medžių ir krūmų lapuočių šakelėmis, valgo net ir grybus. Žiemą stirnos, kaip ir kiti miško gyvūnai, knisa sniegą ir išsikasa kažką iš po jo: samanų, kerpių, viržių. Valgo ir kai kurių medžių žieves. Didžiausias stirnų siaubas – lapės, vilkai, lūšys ir medžiotojo šautuvas, kurio veikla yra šiek tiek apribojama.