Kad kai kurios „Golfo“ autodalys jau skaičiuoja paskutines dienas, žinojome. Bet negalvojome, kad jos ateis taip greitai. Mašina buvo seniai pusiau gyva, o už mėnesio turėjo pasibaigti jos technikinė. Abejojome, ar tada pavyks ją kur nors iškišti. Tačiau paaiškėjo, kad viskas susiklostė dar greičiau negu norėjome. Labai greitai mašinos nebeturėjome.
Buvo bėdų su kaladėlėmis
Autodalys, kurias garantuotai reikėjo keisti, pirmiausia buvo stabdžiai. Nebuvo papildomų protekcijų, kurios būtų galėję stabdyti (abs). O pačios kaladėlės jau irgi buvo tarsi atitarnavę savo. Tačiau žinojome, kad greitai ši mašina apskritai baigs savo gyvenimą, todėl stengėmės nelakstyti, kad nereikėtų ir greitai stabdyti, ir pakentėti taip, kaip yra. Aišku, gal ir juokinga yra važinėti su prastai veikiančiais stabdžiais tikintis, kad tiesiog nereikės stabdyti…
Prieš tai gedo variklis
Dar anksčiau „Golfas“ turėjo bėdų su varikliu. Pradžioje salone pradėdavo labai šalti, paskui labai kaisti. Galiausiai sužinojome, kad taip yra dėl to, kad varikliui jau labai blogai. Tai buvo didžiausia su šia mašina patirta išlaida. Teko keisti variklio galvą. Tokią dalį tenka keisti retai, kas 15 – 20 metų, ir mums kaip tik papuolė ši garbė ir finansinis išlaidavimas. Tačiau gendantis variklis nebuvo vienintelė bėda…
Reikėjo ir padangų geresnių
Čia jau nereikia net teisintis. Kai žiemą važinėji su pusiau žieminėmis, pusiau universaliomis padangomis, žinai, kad rizikuoji. Nors gamintojai teigia, kad universalios padangos puikiai sustabdo ir žiemą, nors įstatymai leidžia jas turėti, tačiau pats juk žinai, kad tai netiesa. Žinai, kad ne be reikalo kiti žmonės turi dar ir dygliuotas padangas – nes jų tikrai reikia. Juk keliai pas mus slidūs ir vis tas posakis sklando – kelininkus žiema užklupo netikėtai… Tai ant tokio grėblio mes ir užlipome. Su savo prastomis padangomis, su nepasirengusiais kelininkais, su ne kokiais stabdžiais.
Pirmas sniegas
Tada iškrito pirmasis sniegas, nors gal jis ir nebuvo pirmasis. Visa žiema tokia – tai snigdavo, tai vėl nutirpdavo ir atrodydavo, kad jokio sniego net nebuvo. Tokią žiemą norisi sėdėti šiltai namuose, bet reikia dėl reikalų pajudėti, reikia į darbą važiuoti. Kai vėl iškrito pirmasis sniegas, ir kelininkai nebuvo pabarstę kelių, mūsų „Golfukas“ netikėtai sau sutrumpino gyvavimo terminą. Ant posūkio rėžėmės į mažą stulpelį. Mašinos priekis buvo sudaužytas, džiaugėmės, kad patys žmonės nenukentėjo.