Esame tikri, kad didžioji dauguma Lietuvos šeimų yra linkusios vykdyti vadinamąją kaupimo funkciją – tai esą tokio tipo procesas, kai nenaudojamus daiktus nė neplanuojame išmesti, o tiesiog nunešame į sandėliuką, į palėpę ir pastaruosius ten laikome. Vis dėlto, nors ir vadovaujamės tuo principu, kad galimai kada nors mums pastarųjų daiktų prireiks, galiausiai reikėtų pripažinti, kad tokiose situacijose ne vien tik, kad vertė pastarųjų beprotiškai krinta, tačiau be viso to ir jų funkcijos, lyginant su naujovėmis, kurios esą rinkoje, atrodo ganėtinai kukliai.
Manome, kad tinkamiausia išeitis tokiose situacijose būtų ne kaupti, o parduoti turimą turtą – paslaugų skelbimai esą inovacija, pastebima rinkoje, kuri veikia, kaip savotiška platforma, tarpininkavimo, tiesa, kurioje galima ne vien tik sėkmingai parduoti norimus daiktus, ar tai teikti paslaugas, tačiau taip pat ir pirkti, jeigu esą poreikis. Kad ir kaip ten bebūtų, šią mintį iškelėmė vien tik dėl to, kad žinome, jog piliečiams individualūs veiksmai galėtų suteikti naudos, jeigu jie racionaliai įvertinę pasielgs teisingai – kaupti niekada nėra naudinga, ypač žinant iš asmeninės patirties, kad nunešti daiktai galiausiai vis tiek keliauja į šiukšlių konteinerius – nejaugi klystame?