Mūsų namas

Parduodant savą namą niekas neklausė, kokia jo termovizija, niekas ir tokio tyrimo atlikti net nebandė. Buvo tiesiog toks tikslas – parduoti jį, išsidalinti turtus, perkelti nekilnojamąjį turtą ten, kur jis būtų labiau vertingas ir naudingas. Tačiau naujakuriai, apsigyvenę mūsų name, pastebėjo, kad jame trūkumų daugiau, negu matėsi namą tik perkant.

Renovacija

Tai – medinis namas, ir namo pridavimas nėra būtinas, galima gyventi ten ir tiek. Tačiau naujakuriai matyt norėjo viską padaryti daug geriau, norėjo, kad tas namas stulbintų savo grožiu, savo lengvu dizainu ir netgi savo šiluma. Tam, kad būtų pasiekti tokie tikslai, teko, visų pirma, rūpintis namo apšiltinimu. Tokia ir buvo renovacijos idėja. Kadangi visą laiką namą buvome pratę matyti iš dailių baltų lentų, buvo šiek tiek gaila pravažiuojant vis stebėti, kaip tos lentos lupamos, kaip atveriamos negražios senos rudos namo sienos, kurios vėliau buvo šiltinamos akmens vata, kol ženkliai pagerėjo namo termovizija. Tačiau tai buvo vis tiek skaudoka. Galiausiai ant to namo buvo sudėtos kitokios, geltonos lentos. Pakeisti namą iš balto į geltoną mums atrodė kvailas žingsnis atgal, juk baltas namas yra klasikinis ir gražus, o geltonas – senas senukų pasirinkimas.

Kur buvo silpnosios vietos

Mums ir be termovizinių tyrimų buvo aišku, kur namo silpnosios vietos, kokia jo didžiausia bėda. Tačiau parduodami to nesakėme – juk ir taip kaina buvo labai nuleista, o reikėjo namą tik parduoti ir viskas. Žinojome, kad antras aukštas padarytas tikrai prastai ir būtent per jį išeina daug šilumos. Sienos ten buvo naujos, nes remontas atliktas neseniai. Tačiau jų šiltinimas buvo labai ūkiškas ir nekokybiškas, po dviejų metų šiltinimo medžiagos jau buvo taip nusėdusios, kad per viršų lengvai išrūkdavo visa šiluma. Žinojome, kad stogas ir palėpė tikrai problematiška. Ten užlipus jausdavai panašią temperatūrą kaip lauke. Tik saulės šiluma vasarą labai įkaitindavo, tarsi būtum šiltnamyje. Tačiau žiemą ir kai nebūdavo saulės, tai buvo tik kiaura, nešiltinta palėpė. Stogas buvo tarsi užmestas be jokių papildomų meždiagų. Galiausiai ir pamatai namo buvo jau silpni. Tik pardavę namą nedrąsiai pripažinome, kad buvo įsimetęs grybas, staigiai naikinantis visus medinius darinius. Todėl ir buvo smagu, kad namą visgi kažkas nupirko. Nors kartu ir liūdna – kad ir koks jis buvo, bet tai buvo mūsų namas, kurį visi statėme, taisėme ir mylėjome.

Palikite atsiliepimą